Lokkie
Pasiputęs kedras Kadaise buvo kedras labai patenkintas jo grožiu. Kedras buvo sodinęs sodo centre ir jis buvo aukštesnis už kitus medžius. Dėl savo šakų gražaus sutvarkymo, kedras atrodo milžiniška žvakidė. Jis paprastai galvodavo: - Jei aš galečiau subrandinti vaisius, joks medis pasaulyje lygintų su manimi! Todėl, kedras nutartė stebėti ir pamėgdžioti kitus medžius aplink jį. Pagaliau, ant kedro tiesios viršūnės vienas mažas vaisius užmezgė. - Mano vaisiui reikia daug augti. - kedras sakė - Aš turiu jį gerai maitintis. Po to, vaisius augo ir augo, bei tapo per daug didelio. Kedros viršūnė negalėjo palaikyti svorio ir prasidėjo lenkti. Galų gale, vaisius brandino, ir viršunė, kuri buvo kedro didybė ir palaima, grikšėjo ir sunkiai daužė. Pamokymas: Perdėta garbėtroška griauna gyvenimą.
May 23, 2014 5:44 PM
Corrections · 5
1

Pasipuūtęs kedras

Kadaise buvo (/augo) kedras, labai patenkintas jo savo grožiu.

Kedras buvo sodinęs pasodintas sodo centre ir jis buvo aukštesnis už kitus medžius. Dėl savo šakų gražaus sutvarkymo (/Dėl savo gražiai sutvarkytų šakų), kedras atrodoė kaip/lyg milžiniška žvakidė. Jis paprastai dažnai galvodavo:

- Jei aš galeėčiau subrandinti vaisius, joks medis pasaulyje lygintų negalėtų lygintis su manimi (/negalėtų man prilygti)!

Todėl, kedras nutartė stebėti ir pamėgdžioti kitus medžius aplink jį. Pagaliau, ant kedro tiesios viršūnės užsimezgė vienas mažas vaisius užmezgė.

- Mano vaisiui reikia daug augti., - kedras sakė (/sakė kedras). - Aš turiu jį gerai maitintis.

Po to, vaisius augo ir augo, bei tapo per daug didelios. Kedros viršūnė negalėjo palaikyti tokio svorio ir prasidėjo lenktis. Galų gale, vaisius brandino subrendo, ir viršuūnė, kuri buvo kedro didybė ir palaima, grikšėjo ir sunkiai daužė trakštelėjo ir nulūžo.

Pamokymas: Perdėta garbėtroška griauna gyvenimą.

May 27, 2014
1

Pasiputęs kedras

Kadaise buvo kedras labai patenkintas jo savo grožiu.

Kedras buvo sodinęs pasodintas sodo centre ir jis buvo aukštesnis už kitus medžius. Dėl savo šakų gražaus sutvarkymo, kedras  atrodoė lyg/kaip milžiniška žvakidė. Jis paprastai galvodavo:

- Jei aš galečiau subrandinti vaisius, joks medis pasaulyje lygintų su manimi! man neprilygtų.  

Todėl, kedras nutartė stebėti ir pamėgdžioti kitus medžius aplink jį. Pagaliau, ant kedro tiesios viršūnės vienas mažas vaisius užmezgė (užmezgė vienas mažas vaisius ).

- Mano vaisiui reikia daug augti. - kedras sakė - Aš turiu jį gerai maitintis.

Po to, vaisius augo ir augo, bei tapo per daug didelios. Kedros viršūnė negalėjo nupalaikyti tokio svorio ir prasidėjo lenktis. Galų gale, vaisius brandino subrendo, ir viršunė, kuri buvo kedro didybė ir palaima, grikšėjo ir sunkiai daužė???  (gal girgždėjo ir skaudžiai jį daužė).

Pamokymas: Perdėta garbėtroška griauna gyvenimą.

May 27, 2014
Gera istorija!
May 27, 2014
Want to progress faster?
Join this learning community and try out free exercises!