Asilas, vyras ir savo jo sūnus
Po dienos turguje, vyras ir savo jo sūnus pradeda grįžimo kelią grįžta į kaimą. Berniukas vaikšto eina, ir o savo jo tėvas joja ant asilo. Po akimirkos, jie randa (/sutinka) elgetą take (/kelyje), ir jis jiems sakėo:
- O berniuke, ar tu nėra nesi pavargęs? STavo tėvas neišsivargina ant asilo, bet tu turi vaikščioti eiti ilgą taką (/kelią), kaip koks neteisingumas!
Todėl, vyras nulipa nuo asilo ir sūnus joja ant jo, bei jie tęsia savo grįžimą keliu. Po poros kilometrų, praeivis praeina pro šalį ir šaukia:
- Tavo sūnus tikrai begėdiškas jaunuolis! Tu - senas vyras, bet berniukas turi stiprias kojas, jis labai jaunas, nereikia asilo!
Vyras sutinka su praeviu ir vėl joja ant asilo. Abu tėvas ir sūnus dabar atnaujina kelią toliau keliauja / tęsia kelionę į namus ant tylaus asilo. Bet netoli nuo kaimo, jie randa (/pamato/prijoja) mažą bažnyčią prie tako ir piktas klebonas juos stebi prieš bažnyčios vartus:
- Ar jūs neturite gailestingumo? Šis skurdus asilas turi blogus savininkus, kurie nori keliauti patogiai ir nesirūpinasiišimtiniu dideliu svoriu ant gyvulio. Gailėkitės (/pasigailėkit) asilo!
Vyras ir berniukas - susigėdę, ir - greitai abu nulipa nuo asilo. Todėl, tėvas, sūnus ir asilas eina keliu iki kaimo, kur kaimynė juos sveikinasi:
- Labas vakaras, kaimynai! Kam jums asilas, jeigu jo nenaudojate? Kvailai atrodote!
PABAIGA
Pamokymas: Niekas nėra nei tiesa, nei melas, viskas priklauso nuo stebėteojo akių (/nuo požiūrio) :)